Siurrealistinės kūrybos technikos (II dalis)

Sugretinimai

Ne mažiau svarbi ir aktuali siurrealizmo dedamoji dalis – sugretinimai. Siurrealistinio kino pradininko Salvador Dali siekis, buvo sukurti naują matymą žiūrovui, o garsiausias jo surrealistinio darbo pavyzdys kine – peiliuku perrėžiama akis filme „An Andalusian Dog“ (pav. 3). Šis vaizdinys kalba į pasąmonę ir verčia tikėti, kad akis yra perrėžiama, nors akies perskyrimas nėra rodomas ekrane (87).

Pav. 3 Filmo „An Andalusian Dog“ plakatas, kuriame vaizduojamas akies perskyrimas.

Šis sugretinimas lig šiol gali vadintis garsiausiu siurrealistiniu sugretinimu ir yra neretai atkartojamas įvairiuose kontekstuose. Pavyzdžiui, prieš keletą metų lietuviškos indie muzikos grupės „Garbanotas bosistas“ vaizdo klipe „Liūdnos akys“ galime matyti būtent šį akies perskyrimo motyvą88. Menininkai, tokie kaip Andre Breton, Man Ray ir Salvador Dalí, panaudojo siurrealistines technikas, kad taptų savo sričių titanais, o šiandien, jų kūrybiniai keliai sufleruoja, kad siurrealizmas yra mąstymo būdas, o ne stilius. Tad siekiant sukurti darbą siurrealistiniu pagrindu, tikslas privalo būti nepažintas ir nenumanomas iki tos akimirkos, kol jis nepasirodo. Tad norisi galvoti, kad kūrybos procesas yra svarbesnis už rezultatą.

Uncanny estetika ir raiška

Tiesa, ne tik automatizmas ar kiti minėti komponentai yra būdingi siurrealizmui. Pastarųjų dešimtmečių siurrealizme, vis skvarbiau galime matyti pasireiškiančią uncanny estetiką, reiškiančią – keistą, slėpiningą, ypač nerimą keliančiu būdu išreikštą vaizdinį ar emociją. Dažnai siurrealistiniai filmų kūrėjai naudoja uncanny mistiką. S. Freud terminą uncanny apibūdino kaip bauginančią klasę, kuri mus veda prie kažko seniai žinomo, labai pažįstamo. Psichoanalitikas teigė, kad dalykai, kurie mums atrodo pažįstami, bet galiausiai tokie nėra, yra labiausiai bauginantys. S. Freud naudojo manekeno ir vaškinės lėlės pavyzdį. Pasak jo, manekenai gąsdina, nes jie atrodo žmogiški, bet tokie nėra (89). Neatsitiktinai S. Dali „An Andalusian Dog“ supjaustyta akis išlaiko tokią galią. Nors vaizdas atrodo siaubingas, toks nėra, jis yra uncanny – toks pažįstamas ir šiek tiek mistiškas ir tai paverčia jį baisiu. Vis dėlto, nors teoriškai suprasti uncanny nėra sudėtinga, siekiant išsiaiškinti, kaip tiksliai ši estetika veikia scenografijoje, verta pažvelgti į uncanny technikas, kurias į savo kūrybą įpina tokie kino režisieriai kaip D. Lynch ar Yorgos Lanthimos (skaityti daugiau). Toks įdėmus šios estetikos išnarstymas vienoje paveikiausių siurrealizmo meno formų – kine, gali pasitarnauti kuriant įtikinamą uncanny dizainą.

87 An Andalusian Dog. Salvador Dali. [Žiūrėta: 2021 m. lapkričio 2 d.]. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=cB7gd_t6WMQ

88 Liūdnos akys. Garbanotas. [Žiūrėta 2021 m. lapkričio 2 d.]. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=dYKCDvytEyM

89 FREUD, Sigmund. The Uncanny. Penguin Classics. 2003. p. 240. ISBN 9780142437476